- šlyti
- šlýti, šlỹja (šlìja LKKIX208(Dv), šlẽja, šlỹna BzF183, NdŽ, Kv, šliñta, šlỹsta, šlỹva), šlìjo intr. DŽ, NdŽ 1. Rtr, NdŽ, KŽ krypti, virsti į šalį, svirti, linkti: Siena jau šlyja J.Jabl. Triobos šlỹva, o vyro reik LKT197(KzR). Kluonas jau šlìja kiton pusėn Pls. Tavo tvartas šlìja, dėk jam oparas Lš. Šlintanti varpelė BTŽ475(P). Rugiai pradėjo šlyti prie žemės, t. y. linkti J. Šlìjo, šlìjo, tik su sykiu ūžt ant žemės! Dkš. Šlajos šlỹja Erž. Kaip užeina svaiginys, ašvienis šlỹsta į šalį, t. y. iš lengvo virsta J. Kad aš vis in šoną šlijù Vrn. Jei einu tep, žiūrėdamas in vieną vietą, tai nieko; jei pasisukiot kur, tai jau šlìja kojos Dg. Atrado daug bažnyčių parkrypusių, bešlynančių M.Valanč. | prk.: Tam vyskupui mirus, viskas pradėjo šlyti ant piktosios pusės M.Valanč. | refl. NdŽ: Šlỹjas į šalį Erž. Jau mūs pirkia šlìjas in šono, reikia spandyt Arm. 2. NdŽ leistis, slinkti (žemyn): Krantas pamažėli šlìjo žemyn DŽ. 3. Ser, NdŽ šlietis, remtis: Prie medžio šlýti DŽ1. Ir šlìja in sieną Vlk. | refl. NdŽ. ║ refl. loštis: Šlijosi atgal ant suolo Žem. 4. gram. žr. šlieti 3 (refl.): Bendratis gali šlyti ir prie veiksmažodinio daiktavardžio LKGII427. 5. prk. linkti į kieno nors pusę: Jie nežino, kur šlýti NdŽ. Pradėjo šlyti į pagonų tikėjimą M.Valanč. 6. Ser būti prie pat ko, ribotis, liestis: Šlýti prie ko NdŽ. 7. klostytis bloga linkme, eiti prastyn, blogėti: Jau nekalbant apie platesnio masto ūkines problemas, štai kasdieniniai namų reikalai – ir tie pradėjo šlyti V.Myk-Put. Šlyja darbo drausmė sp. Mano sveikata šlyja I.Simon. Man galva šlìja (svaigsta), o čia – pati ta darbymetė Vlk. 8. krikti, irti: Vokyčiai pradėjo šlyti ir mukti S.Dauk. Švarna norėjo dar šlystančias eilas pastiprinti S.Dauk. ║ NdŽ netekti tvirto įsitikinimo, svyruoti: Kiti, vaikščiodamys po sodas, jau jau šlynančius žmones stiprino katalikų tikėjime M.Valanč. \ šlyti; atšlyti; nušlyti; pašlyti; paršlyti; peršlyti; prišlyti; sušlyti; užšlyti
Dictionary of the Lithuanian Language.